Kt. Johannes Evangelista Goßner. Vokietis (švabas). Nuo 1796 kun.. Įtakojamas katalikų dvas. atsinaujinimo judėjimo, pradėto vysk. Johann Michael Sailer (1751-1832), taip pat kalvinisto pastoriaus Johann Caspar Lavater (1741-1801) idėjų. 1802 dėl protestantiškų pažiūrų pateko į kunigų kalėjimą, išlaisvintas 1803 Napoleono okupacijos laikais. 1811 parašė pietistinę knygą Das Herz des Menschen, kuri tapo pasauliniu bestseleriu tarp katalikų ir protestantų. Tais metais tapo protestantų ekumeninės pietistinės draugijos Deutsche Christentumsgesellschaft sekretoriumi. Ekumeniškai nusiteikusio caro Aleksandro I kviečiamas 1820-1824 dirbo Sankt Peterburgo Maltiečių bažnyčios klebonu. 1826 perėjo į Prūsijos evangelikų bažnyčią. Išgarsėjo kaip liuteronų pamokslininkas Berlyne, rengė misionierius į pagonių šalis. Jo misijų draugija (Gosneriškoji pasiuntinystė) veikė ir M. Lietuvoje. Išėjo jo liuteroniškų raštų vertimų: Iszganytojo tuzgenimas prie zmonu szirdzu, Tilzej', apie 1862, 1872, apie 1875, apie 1879-1880; Iszganimas tikincziojo, kurio szirdije Jezus gywen, Klaipėda, 1877; Miszia apie deszimti mergu, in Prökuls, prieš 1883; Aukso grudelei, Pilkalnis, 1925. – Lit.:
Johannes Evangelista Goßner // de.wikipedia.org.
Apie Joną Ewangėlistą Gossnerį / † // Keleiwis isz Karaliáucziaus broliams lietùwininkams źinês parnesząs. – 1874, sept. 29 - okt. 13 (Nr. 39-41).
Senasis Gosneris // Nusidáwimai apie Ewangéliôs prasiplátinimą tarp źydû ir pagonû. – 1881, Nr. 11, p. 81-88.
Trumpi pranešimai iš pasiuntinystės gruntavotojo Gosnerio amžiaus bei jo pasuntenystes / G.K. // Konzerwatywû draugystês-laiszkas. – 1883, jan. 2 - jul. 10 (Nr. 1, 5-9, 12-21, 28).
Gossnerio amziaus biegis bey pasiuntinyste: su abrozais / pagal wokiszką surasze su pridētkoms pasiuntinys Lauźemis [Laužemis, Martynas Benjaminas (1866-1924)]. – [Friedenau-Berlin: Knyginyczia Gossneriszkoses Pasiuntinystes, 1902 (Memel: gedruckt bei F.W. Siebert).